Dovilė Filmanavičiūtė's Reviews > 27 śmierci Toby'ego Obeda

Odievai.

Nežinau, kur buvo mano blaivus protas, kai sutikau apie šią knygą per artėjančią Knygų mugę pasikalbėti su mano adoruojama Aušra Kuriene.

Tiksliau, gal ir gerai, kad aš šią knygą perskaičiau dabar, nes galbūt iki mugės sugebėsiu atrasti savo santykį su ja ir šioks toks laiko atstumas gelbės kalbantis kuo labiau profesionaliai ir kuo mažiau emocionaliai.
Nors jau dabar esu tikra, kad tai neįmanoma.

Naujų metų praėjo vis dvi dienos, o aš jau žinau, kad tai viena iš mano 2023-ųjų stipriausiųjų.

Ir nors sunkiausia emociškai buvo suvokti tuos Pirmųjų Kanados tautų vaikų liudijimus apie tai, ką jiems internatinėse mokyklose darė katalikų bažnyčios kunigai ir vienuolės, mane išsprogdino visai ne tai.

Labiausiai supurtė sugriuvęs tobulosios Kanados paveikslėlis, kurį savo galvoje nešiojausi nesigilindama, nebuvusi ir įsivaizduodama, kad viskas ten patepta klevų sirupu.

Taip, ši lenkų žurnalistės knyga kalba apie ilgus metus prievartautus, muštus, elektros kėdėse sėdėjusius mažamečius, bet dar garsiau ji pasakoja apie kolonializmo demonus, rasizmą, traumą, moterų teises, kultūros nusavinimą, atsiprašymą, socialinę inžineriją, Kanados politiką, teisinę sistemą ir daugelį kitų akis negailestingai atveriančių reiškinių.

Neapsigaukite - knyga, tikrąja to žodžio prasme, žiauriai atvira. Bet dar labiau ji įgalinanti naudotis jau patikrintais įrankiais - empatija, atvirumu ir pasiryžimu į tikrovę žiūrėti ne kaip į savo svajų objektą, o tokią, kokia ji yra.

Wow wow wow. Vaikščiosiu dar kurį laiką ir visiems pasakosiu, kokį stiprų skaitymą ką tik patyriau!