Pereiti prie turinio

Praha

Koordinatės: 50°05′00″ š. pl. 14°25′00″ r. ilg. / 50.08333°š. pl. 14.41667°r. ilg. / 50.08333; 14.41667 (Praha)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Praha
ček. Praha
      
Prahos bažnyčių kompleksas
Praha
Praha
50°05′00″ š. pl. 14°25′00″ r. ilg. / 50.08333°š. pl. 14.41667°r. ilg. / 50.08333; 14.41667 (Praha)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Čekijos vėliava Čekija
Kraštas Vidurio Čekijos kraštas
Įkūrimo data IX a.
Gyventojų (2019) 1 308 632
Plotas 496 km²
Tankumas (2019) 2 638 žm./km²
Pašto kodas 100 00 - 199 00
Tinklalapis www.praha-mesto.cz/
Vikiteka Praha
Kirčiavimas Prahà
Lietuvių gatvė Prahoje

Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.[1] Svarbus susisiekimo, pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Prahoje yra Karolio universitetas, mokslų akademija, daug bibliotekų, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir kt.

Istorinis miesto branduolys – gotikinė Šv. Vito katedra (XIV–XX a.) su karališkaisiais rūmais (XII–XVIII a.). Yra renesanso stiliaus Belvederio rūmai (XVI a.). Daug gotikos ir baroko stilių pastatų. Yra XIX a. pabaigos eklektinio stiliaus pastatų (nacionalinis muziejus, nacionalinis teatras).

Yra tarptautinis oro uostas („Ruzyně“), tramvajus, metropolitenas.

Prahos teritorijoje gyventa jau IV tūkstm. pr. m. e. V a. pr. m. e. gyveno bojai, nuo VI a. – slavai. Nuo X a. – Čekijos sostinė, kurį laiką buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorių rezidavimo vieta. 973 m. įsteigta vyskupija (nuo 1344 m. – arkivyskupija). XI a. aplinkui Prahos pilį iškilusios gyvenvietės išsibarstė dešiniajame Vltavos krante. XIII a. I-oje pusėje aplink centrinę mūrinę dalį pradėta statyti miesto siena. Taip susikūrė senamiestis, Stare Mesto. Laikui bėgant, tarp namų ir bažnyčių, pastatytų aplink turgaus aikštę, susidarė netaisyklingas gatvių tinklas, kuris išliko iki šių dienų. Viduramžiais šiame rajone buvo įsikūrusios 2 skirtingos žydų bendruomenės – aškenaziai ir sefardai. Šios bendruomenės pamažu susiliejo ir užsidarė gete. Jų patiriamą diskriminaciją 1784 m. iš dalies palengvino Imperatorius Juozapas II, todėl Žydų rajonas jo garbei pervadintas Josefovu. Geto rajonas XIX a. paskutinį dešimtmetį buvo nugriautas iki pamatų, tačiau išliko rotušė ir kelios sinagogos.

1918 m. tapo Čekoslovakijos sostine. 1939 m. kovo mėnesį Prahą okupavo nacistinė Vokietija, 1945 m. gegužės 9 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija, Praha vėl tapo Čekoslovakijos sostine. „Prahos pavasaris“ išgarsėjo, kaip nepavykęs bandymas demokratizuoti komunistinę sistemą. Nuo 1993 m. – Čekijos sostinė.

Praha išsidėsčiusi ant penkių kalvų abiejuose Vltavos upės krantuose. Klimatas vidutinis žemyninis, žiemos švelnios, sniego iškrenta nedaug.

Vieta Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rugp Rugs Spa Lap Gru Vid. met.
Vid. aukšč. paros temperat. 1,4°C 3,1°C 7,7°C 13,4°C 18,7°C 21,2°C 23,6°C 23,5°C 18,6°C 12,8°C 5,5°C 2,1°C 12,7°C
Vid. žem. paros temperat. -3,6°C -3,3°C -0,1°C 3,5°C 8,4°C 11,3°C 13,4°C 13,0°C 9,1°C 4,9°C 0,3°C -2,2°C 4,5°C
Kritulių kiekis (mm) 23,6 23,1 28,1 38,2 77,2 72,7 66,2 69,6 40,4 30,5 31,9 25,3 526,6

Miesto centras, sudarytas iš penkių atskirai egzistavusių miestų, nuo 1992 metų įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Centrinėje dalyje yra septyni tiltai.

  • Karolio tiltas – jungia Mažajį miestą (Malá Strana) ir Senamiestį (Staré Město). Ilgis – 520 m., plotis – 9,5 m. Pradėtas statyti 1357 m.

Pilys (Pražský hrad)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Prahos Pilis – administracinis rajonas, įkurtas ant didžiausios miesto kalvos, kuriame įkurta Čekijos respublikos prezidento, anksčiau buvusi karalių, rezidencija.
  • Šv. Vito katedra – Prahos pilies ansamblio akcentas, matomas iš viso miesto.
  • Auksinė gatvelė (Zlatá ulička) – įkurta 1597 m. pilies lankininkų apgyvendinimui. Vėliau čia įsikūrė amatinkai bei juvelyrai, dėl to atsirado „auksinės“ pavadinimas. Iki Antro pasaulinio karo čia buvo gyvenamieji namai, be jokių patogumų. 19161917 m. čia gyveno žymus rašytojas Francas Kafka (Franz Kafka). Įėjimas turistams į šią gatvelę, skirtingai nuo visos pilies teritorijos – mokamas. Čia įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės.

Hradčanai (Hradčany)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau buvo neapsaugota teritorija, skirta pilies tarnams gyventi. 1320 m. buvo suteiktas miesto statusas ir apjuostas siena. 1541 m. gaisras sunaikino beveik visą miestą, kuris vėliau buvo atstatomas tam laikmečiui būdingomis renesanso tradicijomis. 1598 m. buvo priskirtas karališkajam miestui ir perstatytas baroko stiliumi. Toks jis ir išliko iki šių dienų.

Mažasis miestas (Malá Strana)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IX–X a. įkurtas prekybinis rajonas. 1419 m. vykęs sukilimas ir 1541 m. kilęs gaisras sunaikino gotikos architektūrą. XVII–XVII a. rajonas susiformavo baroko stiliuje ir toks išliko iki šių dienų.

Žydų kvartalas (Josefov)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Senoji naujoji sinagoga pastatyta 1270 m. Tai seniausia Europoje sinagoga.
  • Senosios žydų kapinės įsteigtos 1478 m. Neleidus plėsti kapinių, žmonės buvo laidojami vienas ant kito toje pačioje teritorijoje, todėl paminklai stovi labai arti vienas kito.

Senamiestis (Staré Město)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Astronominis laikrodis – sukurtas 1490 m. įtaisytas rotušės bokšte.
  • Centrinė aikštė

Naujamiestis (Nové Město)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1348 m. imperatoriaus Karolio IV. Tai pats naujausias Prahos centro rajonas. Čia gyveno pirkliai ir amatininkai. Centras – arklių turgaus aikštė. Tai buvo pirmasis Europoje suplanuotai statytas miesto rajonas. 1784 m. daugelis gyvenamųjų pastatų buvo nugriauta. Palaipsniui augę nauji pastatai suformavo „Art Nouveau“ stiliaus architektūros „veidą“, tačiau išlaikė ankstesnį gatvių planą.

  • Nacionalinis teatras – pastatytas 1883 m. labai prabangiai įrengtas. Prieš pat atidarymą 1881 m. kilo gaisras, privertęs restauruoti pastatą ir nukėlęs atidarymo datą.
  • Vaclovo aikštė – viduramžiais čia buvo arklių turgus.
  • Nacionalinis muziejus – įsteigtas 1818 m.
  • Šokantis namas – pastatytas 1996 m., architektas Frank Gehry. Namas dar vadinamas „Džindžer ir Fredas“ (Ginger and Fred). Projektas įkvėptas žinomos amerikiečių šokėjų poros Fred Astaire and Ginger Rogers.

Miesto panorama

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prahos panorama

Miesto simboliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Praha. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 693-695 psl.