Pereiti prie turinio

Nara (Japonija)

Koordinatės: 34°41′00″ š. pl. 135°48′00″ r. ilg. / 34.68333°š. pl. 135.80000°r. ilg. / 34.68333; 135.80000 (Nara (Japonija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nara
jap. 奈良市
      
Kofuku šventykla
Nara
Nara
34°41′00″ š. pl. 135°48′00″ r. ilg. / 34.68333°š. pl. 135.80000°r. ilg. / 34.68333; 135.80000 (Nara (Japonija))
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Kansai regionas
Prefektūra Naros prefektūra
Įkūrimo data 708
Gyventojų (2010) 368 295
Plotas 276,84 km²
Tankumas (2010) 1 330 žm./km²
Tinklalapis city.nara.lg.jp
Vikiteka Nara

Nara (jap. 奈良市 = Nara shi) – miestas Japonijoje, Naros prefektūros sostinė. Mieste gausu istorinių paminklų, šimtametę istoriją turinčių šventyklų. Nemaža dalis jų buvo pastatyta VIII a., kada Nara buvo visos Japonijos sostinė. Aštuoni objektai (Todaidži, Kofukudži, Gongodži, Jakušidži, Tošiodaidži budistinės šventyklos, Kasuga šintoistinė šventykla su ją supančiu mišku ir Heidžio rūmai) yra įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą kaip Istoriniai senosios Naros paminklai.

Pagrindinis straipsnis – Naros laikotarpis.
Todaidži šventykla.

Nara, kaip miestas, buvo suplanuota ir pastatyta 708–712 metais, siekiant ją paversti nauja Japonijos sostine. Tokį statusą ji įgavo 710 metais ir išlaikė jį iki 784-ųjų.[1] Vėliau, sostinę perkėlus į Kiotą, Nara prarado savo reikšmę. 1180 metais mieste įvyko didelis gaisras, sudegė ir vėliau buvo rekonstruotos kelios šventyklos. XV a. Nara vystėsi kaip pirklių ir amatininkų miestas, augo gyventojų skaičius. XVI a. pradžioje čia gyvento apie 25 000 žmonių, o XVII a. pradžioje – apie 35 000. Prekyba ir amatai išliko svarbia Naros gyventojų veikla ir Edo laikotarpiu.[2]

Po Meidži revoliucijos, 1887 m. buvo įkurta Naros prefektūra, o 1898 m., prijungus aplinkines gyvenvietes, įsteigtas dabartinis Naros miestas. Vėliau jis buvo kelis kartus išplėstas.

2010 m. duomenimis, Naroje buvo 154 663 namų ūkiai su 368 295 gyventojais.[3]

Naroje Iš kairės į dešinę: Vakakusajama kalno deginimas, Todaidži Buda, Jakušidži, Todaidži, Kasuga šventykla, elnias Naros parke.

Naroje daug budistinių šventyklų, kaip kad Todaidži, Saidaidži, Kofukudži, Gangodži, Jakušidži, Tošiodaidži, Šinjakušidži, Daiandži, Endžiodži ir Riosendži, VIII a. pastatyta Kasuga šintoistinė šventykla, senieji Heidžio imperatoriški rūmai, Naros valstybinis muziejus, Isuien sodas. Aštuoni žymiausi objektai yra įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą kaip Istoriniai senosios Naros paminklai.

Naroje yra 16 mokyklų ir 6 universitetai, tarp kurių ir valstybinis Naros moterų universitetas.

Per Narą eina 6 geležinkelio linijos. Artimiausia greitųjų traukinių stotis – Kiotas.

Naros miestas yra Naros prefektūros šiaurinėje dalyje ir ribojasi su Kioto prefektūra. Aukščiausias miesto taškas yra 822 metrų aukščio Kaigahira kalnas.

Temperatūra žiemą Naroje svyruoja tarp 3-5 °C, sninga retai. Vasaros karštos (25-28 °C) ir lietingos.

 Naros klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C 3,9 4,4 7,6 13,4 18 21,9 25,8 26,9 22,9 16,6 11,1 6,2 14,9
Krituliai mm 49,6 63,3 103,2 97,7 143,5 188,8 165,1 111,8 163,3 111,1 71,4 47,3 1 316
Duomenys: Naros klimatas[4] 2012 06 22

Tarptautiniai ryšiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Nara yra užmezgusi partnerystės ryšius:[5]

Miesto simboliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali miesto gėlė yra Prunus verecunda 'Antiqua', medis – Quercus gilva, paukštis – Horornis diphone.

  1. Charles Holcombe. A History of East Asia: From the Origins of Civilization to the Twenty-First Century. Cambridge University Press, 2010, p. 117
  2. 奈良市の歴史 Archyvuota kopija 2019-09-02 iš Wayback Machine projekto., 奈良市
  3. 人口の推移[neveikianti nuoroda], 奈良市
  4. „Naros klimatas“ (japonų). Nuoroda tikrinta 2012-06-22.
  5. „「姉妹都市」と「友好都市」“. city.nara.lg.jp. Nara. Suarchyvuotas originalas 2020-06-11. Nuoroda tikrinta 2020-04-08.