Pereiti prie turinio

Joe Hisaishi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joe Hisaishi
Biografija
Gimė1950 m. gruodžio 6 d. (73 metai) Nakane, Nagano prefektūra
Kilmė Japonija
ŽanraiFilmų muzika, Naujojo Amžiaus bei neoklasikinė muzika, progresyvusis rokas
VeiklaMuzikos režisierius, kompozitorius, dirigentas, aranžuotojas
InstrumentaiSmuikas, pianinas, klavišiniai
Aktyvumo metai1974–dabar
Svetainėwww.joehisaishi.com

Mamoru Fudžisava (jap. 藤澤 守 = Fujisawa Mamoru), profesionaliai žinomas kaip Džo Hisaiši (angl. Joe Hisaishi, jap. 久石 譲 = Hisaishi Jō; g. 1950 m. gruodžio 6 d.) – japonų kompozitorius ir muzikos režisierius, žinomas dėl daugiau kaip 100 jo sukurtų filmų garso takelių ir solo albumą, datuojamų nuo 1981 m.

Jo kūriniuose vyrauja skirtingi žanrai, kaip kad minimalistinė, elektroninė, Europos klasikinė bei japonų klasikinė muzika. Džo Hisaiši taip pat kuria dainų tekstus, aranžuoja ir diriguoja muzikos koncertuose. Labiausiai žinomas dėl bendradarbiavimo su animatoriumi Hajao Mijadzakiu, kurio anime filmams parašė muziką. Taip pat sukūrė muziką ir keletui Takeši Kitano filmų.

Būdamas penkerių pradėjo mokytis groti smuiku ir atrado potraukį muzikai. Todėl 1969 m. įstojo į Kunitači muzikos koledžą, kad įgautų muzikos kompozitoriaus specialybę. Hisaiši bendradarbiavo su minimalistinės muzikos atlikėjais, linotipu kurdamas jiems eiles ir taip semdamasis patirties muzikos pasaulyje. Jis buvo patenkintas savo pirmuoju darbu 1974 m. animaciniame televizijos seriale „Gyatoruzu“. Šis ir keletas kitų ankstesniųjų darbų buvo pasirašyti juo tikruoju vardu. Tuo laikotarpiu jis parašė muziką anime televizijos serialams „Sasuga no Sarutobi“ (liet. Nindzių akademija) ir „Futari Taka“ (liet. Visu greičiu).

XX a. 8-ajame dešimtmetyje iškilo populiarioji japonų, elektroninė bei Naujojo Amžiaus muzika. Šie žanrai kartu su Yellow Magic Orchestra (japonų elektroninės muzikos grupė, gyvavusi 1978–1983 m.) įtakojo Hisaišio kūrybą ir jis ėmė krypti prie orkestrinės muzikos. Apie 1975 m. jis pirmą kartą atliko sceninį pasirodymą, taip išgarsindamas savo vardą. Jo pirmasis albumas „MKWAJU“ buvo išleistas 1981 m., o antrasis – „Information“, išleistas po metų. Pirmieji svarbesni jo sukurti garso takeliai buvo anime serialuose „Hajime Ningen Gyatoruz“ (1974 m.) ir „Robokko Beeton“ (1976 m.). Jo kūriniams tapus plačiai žinomiems, įkvėptas afroamerikiečio muziko ir prodiuserio Quincy Jones, Hisaiši susigalvojo sau slapyvardį. „Quincy Jones“ atvirkščiai išvertus į japonų kalbą būtų „Joe Hisaishi“ („Quincy“, japoniškai tariamas kaip „Kuinshi“, gali būtų užrašytas kaip „Hisaishi“ naudojant tuos pačius kandži rašmenis; „Joe“ kilo iš „Jones“.).

1983 m. Hisaiši, jau pasikeitęs savo vardą, įrašų kompanijos buvo rekomenduotas sukurti albumą anime filmui „Nausikaja iš Vėjų slėnio“. Taip Hisaiši su režisieriumi Hajao Mijadzakiu tapo gerais draugais ir kartu dirbo prie daugelio projektų. Hisaiši reputacijai sparčiai augus, jo kūriniai (8 kino filmai bei 1 OAV) greitai tapo vienais geriausių 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių kokybės ženklų. Jis taip pat aranžavo pagrindines ir sukūrė įžangines melodijas keletui kitų anime filmų bei serialų, kaip kad „Hello! Sandybell“ (1981 m.), „Ai Shite Knight“ (1983 m.), „Creamy Mami, the Magic Angel: Curtain Call“ (1986 m.) ir „Kimagure Orange Road: The Movie“ (1988 m.).

Vėliau pradėjo solo karjerą, įkūrė savo įrašų kompaniją „Wonder Land Inc.“ ir ėmė leisti muziką. Po metų Niujorke kompanija išleido jo pirmąjį albumą „Pretender“. Septynis kartus (1992–1994 m., 1999–2000 m., 2009 m. ir 2011 m.) Japonų Akademijos apdovanojimuose pelnė apdovanojimą už geriausią muziką. Parašė garso takelį 1998 m. žiemos parolimpinėms žaidynėms.

2006 m. išleido studijinį albumą „Asian X.T.C.“, kuriame skamba eklektinė ir šiuolaikinė rytietiško stiliaus muzika. 2009 m. Japonijos vyriausybė jam įteikė garbės medalį su purpuriniu kaspinu.

Žymesni garso takeliai: